nuvapalioti — nuvàpalioti intr. menk. kvailai nukalbėti, nušnekėti: Visai negerai nuvàpaliota Mrj. vapalioti; nuvapalioti; pavapalioti; pravapalioti; privapalioti; suvapalioti … Dictionary of the Lithuanian Language
pavapaliojimas — pavàpaliojimas sm. (1) → pavapalioti 2: Iš muno pavàpaliojimo, motynaliau, kiek prirašei! DūnŽ. vapaliojimas; pavapaliojimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pavapaliuoti — pavàpaliuoti žr. pavapalioti 2: Čia ne alsumas, kad pavàpaliuoji kiek Snt. vapaliuoti; pavapaliuoti; privapaliuoti; suvapaliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pavepelioti — pavèpelioti žr. pavapalioti: 1. Petras kažką pavepeliojo, bet aš nieko nesupratau Pln. 2. Pavèpelioja kiek (pasaką) Brš. | refl.: Bet sau visi kartu pasivepeliojam Vel. vepelioti; išvepelioti; pavepelioti; privepelioti … Dictionary of the Lithuanian Language
pavėpčioti — šnek. 1. intr. pakrutinti lūpas: Jis pavėpčiojo lūpomis ir nieko nebesakė rš. 2. tr., intr. Lp niekus pakalbėti, pavapalioti: Klausai, ką čia kas pavėpčiojo Prn. Tas vėplys pavėpčiojo, ir jie tiki Gs. Mažu tas senis pavėpčios Graž. vėpčioti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pravapalioti — pravàpalioti intr., tr. menk. sunkiai, neaiškiai pratarti, pralementi: Tada daktaras, pažemintas ir siuntąs, pravapaliojo rš. vapalioti; nuvapalioti; pavapalioti; pravapalioti; privapalioti; suvapalioti … Dictionary of the Lithuanian Language
privapalioti — privàpalioti tr. menk. prišnekėti, pritaukšti: Privàpalios tau bobos visako, nespėsi klausyties DūnŽ. Privàpaliojo ans galybes, tik nieko negalėjai suprasti Kv. Nežinodama visko privàpaliosi Pg. vapalioti; nuvapalioti; pavapalioti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
suvapalioti — suvàpalioti tr., intr. NdŽ menk. neaiškiai tariant sušnekėti, suveblenti, sumurmėti: Ponas kažką suvapaliojo ir nuėjo rš. vapalioti; nuvapalioti; pavapalioti; pravapalioti; privapalioti; suvapalioti … Dictionary of the Lithuanian Language
vapalioti — vàpalioti, ioja, iojo K, Rtr, NdŽ, OGLII353, KŽ, Kbr, Kt, Lkš, Ūd, Krtv, Kair, vãpalioti Š, BŽ227, DŽ, FrnW, NdŽ menk. 1. tr. neaiškiai, iškreiptai tarti, kalbėti, murmėti: Vaikas pradėjo pirmuosius žodžius vàpalioti DŽ1. Ką jis tę po nosia… … Dictionary of the Lithuanian Language